Admin

Direktore

Pavaduotoja

Mokyklos direktorė
Irena Kašauskienė
Tel.Nr. 8-343-31236
Faksas 8-343-31236
Dir

Direktorės pavaduotoja

ugdymui
Liucija Naginionienė
Tel.Nr. 8-343-31236
Faksas 8-343-31236
pav

 

History

 

ĮVADAS

Mokyklos istorija - labai svarbi pažintinė ir auklėjamoji medžiaga mokiniams. Juk vaiko pažintis su tėvyne prasideda nuo gimto namo, mokyklos, kaimo, miesto. Neatsigręžus į praeitį, neįmanoma nuvokti dabarties, juo labiau - kurti ateities.
Mūsų mokyklos istorijai medžiaga pradėta rinkti 1963 m. Šio darbo iniciatorius buvo biologijos mokytoja Dobilienė Anelė, kilusi iš šių apylinkių, mokiusis Plutiškėse, vėliau dirbusi čia mokytoja. Jos darbą tęsė šios mokyklos I laidos abiturientė, 1958 m. baigusi VVPI ir grįžusi dirbti į savąją mokyklą, M. Spietinienė. Talkininkavo mokytojai, vyresniųjų klasių mokiniai.
1968 m. mokyklos istorija buvo parašyta, išspausdinta vienu egzemplioriumi, pristatyta rajoninei parodai, gerai įvertinta. Po to dar ji 2-3 kartus buvo pristatinėjama įvairioms parodoms eksponatu, kol galiausiai kažkur pasimetė, dingo.
Kurį laiką niekas nesiėmė atgaivinti šio darbo. Vėliau, 1985 m., mokyklos kraštotyros būrelis, vadovaujamas mokytojos I. Dūdonienės, rinko senų žmonių, buvusių pirmųjų mokinių, prisiminimus, nuotraukas, bet sisteminti medžiagos nesiryžo.
1987 m. mokytoja M. Spietinienė vėl imasi šio darbo, įjungdama kraštotyrinėn veiklon mokytojus. Sunkiai sekasi: mokytojai jau naujos kartos, atėję dirbti į šią mokyklą iš kitų rajonų, žmonės, galį papasakoti apie mokyklos kūrimąsi, jau mirę. Todėl medžiaga nėra pilnai, išsamiai išdėstyta. Ji, laikui bėgant, bus tikrinama, papildoma, iliustruojama lentelėmis, nuotraukomis, prisiminimais. Tai tarsi pirmojo darbo stadija. Jos pagrindą sudaro mokytojos A. Dobilienės rinktoji medžiaga.
Didelė medžiagos dalis likusi mokyklos metraščiuose.
 

BENDROS ŽINIOS APIE MOKYKLĄ


Tipinis pradinių klasių pastatas pastatytas 1934 m. 1952 m. valstybės ir tėvų lėšomis pastatytas dviejų aukštų medinis netipinis pastatas ant karo metu sudegusios Šaulių salės pamatų. Jame buvo įruoštos 6 klasės, mokyklos biblioteka ir mokytojų kambarys. Kuriuo metu ten buvo mokyklos bendrabutis ir gamybinio (traktoriaus) mokymo klasė. 1964 m. pastatytas dviejų aukštų mūrinis pastatas prie 1934 m. statytos mokyklos. Jame įruoštos 6 klasės. 1982 m. nugriaunamas seniausias mokyklos pastatas, jo vietoje statomas mūrinis tipinis trijų aukštų pastatas. 1984 m. rugsėjo 1-ąją pereinama prie kabinetinės sistemos. Naujose patalpose įrengta 14 kabinetų, biblioteka, dirbtuvės, pionierių kambarys, valgykla, sporto salė. Prie mokyklos įrengiamas stadionas, sporto aikštynas.
1952 m. mokėsi 306 mokiniai, 1967 m. - 292 mokiniai, 1982 m. - 275 mokiniai, 1983 m. - 250 mokiniai, 1989 m. - 203 mokiniai.
Mokykloje dirbo LTSR liaudies švietimo pirmūnė O. Šaudienė, vyr. mokytoja V. Luobikienė.
Mokyklos auklėtiniai 1982 m. respublikos jaunųjų biologų olimpiadoje ir lankininkų varžybose iškovojo laureato (Dūdonis Rimas) ir vieną prizinę vietas (Šiupieniūtė Aldona). Mokinius ruošė biologijos-chemijos mokytoja Šalkauskienė Alonė.
1986 m. respublikinėje rusų kalbos olimpiadoje Šalašavičiūtė Jolanta užėmė II vietą. Ruošė mokytoja Alaunienė Roma.
Daugiausia mokyklos abiturientų rinkosi gydytojo ir mokytojo, žemės ūkio darbuotojo specialybes.
Nuo 1978 m. mokykloje direktoriavo Stasys Luobikis. Įdomu ir tai, kad mokykloje sėkmingai ir pastoviai dirbo šios mokyklos auklėtinės, įsigiję aukštąjį išsilavinimą, Naginionytė - Spietinienė Marija, I laidos abiturientė; Baranauskaitė - Janušauskienė Teresė, XV laidos abiturientė; Januškaitytė - Alaunienė Roma ir Dūdonytė - Šalkauskienė Alonė; XVI laidos abiturientės; Raškauskaitė - Kašauskienė Irena, XXIV laidos abiturientė.
Seniausiai mokykloje dirbantys mokytojai, mokytojai veteranai: istorijos mokytoja Paltanavičienė Jadvyga (40 metų stažas), lietuvių kalbos mokytoja Spietinienė Marija (30 metų stažas), pradinių klasių mokytoja Šaudienė Ona (32 metų stažas), muzikos mokytoja Brusokienė Aldona (35 metų stažas), lietuvių kalbos mokytoja Janušauskienė Teresė (30 metų stažas), biologijos-chemijos mokytoja Šalkauskienė Alonė (30 metų stažas).
 

MOKYKLOS ISTORIJA

1917-1944 metai

 

Plutiškių pradinė mokykla buvo įkurta 1917 m. Tuo laiku Lietuva buvo okupuota vokiečių kariuomenės. Mokyklai patalpos parinktos Linmargio km. Lapinsko Jurgio namuose. Pirmasis mokytojas buvo Barkauskas. Mokslo metams prasidedant, susirinko apie 30 mokinių,  kurie anksčiau buvo visai nesimokę arba šiek tiek rašyti bei skaityti pramokę privačiai vaikai. Mokiniai pagal jų žinias buvo skirstomi į tris skyrius. Mokytojas Barkauskas mokytojavo 2 mėnesius. Vokiečių okupacinė valdžia jį areštavo pamokų metu. Mokytoją areštavus, mokslas nutrūko.
Po kurio laiko, sausio mėnesį, į mokyklą dirbti atvyko mokytoja Gudinskaitė. Mokyklos patalpos buvo perkeltos į Plutiškių km. pas Steponavičių. Klasė buvo rytiniame namo gale.
Pavasarojant siautė šiltinės epidemija, kurios metu susirgo mokytoja ir daugelis mokinių, todėl pamokos buvo nutrauktos. Tuo ir baigėsi 1917-1918 metų mokslo metai. Kitais 1918-1919 metų mokslo metais mokytojavo Plutiškių parapijos vargonininkas Andriuškevičius. Jis tuo pačiu dirbo ir bažnyčio je, ir mokykloje. Pamokas pravesdavo atlikęs darbą bažnyčioje, labai netvarkingai, ne tuo pačiu laiku. Mokyklos klasė buvo parapijos namuose - špitolėje. Mokslas prasidėjo vėlai - gruodžio mėnesį. 1919 m. vokiečių raiteliai išvaikė vaikus iš klasės ir patys apsistojo gyventi mokyklos klasėje. Tada mokytojas Andriuškevičius pamokas pravesdavo savo bute (vargonininko namas Plutiškėse). Taip baigėsi tie mokslo metai. Mokėsi apie 30 mokinių.
Šiuos atsiminimus papasakojo Mieldažienė Julė, gyv. Būdviečio km. Ji buvo viena iš pirmųjų šios mokyklos mokinių. Pasakojimą užrašė Patackas Vytautas 1962 m. spalio 25 d. 
Simanavičius Antanas, gyv. Plutiškių km., papasakojo, kad jis į Plutiškių pradinę mokyklą įstojo 1920 m., mokykla tuo metu buvo pas Lapinską Jurgį Linmargio km. Tuo metu mokytojavo Avižieniūtė. Mokykloje buvo trys skyriai, mokėsi apie 40 mokinių. Mokiniams nusikaltus mokytoja mušdavo su stipria liniuote per delną. Kartais delnas net ištindavo.
Po Avižieniūtės 1921 m. mokytojavo Vosylius - senyvo amžiaus žmogus. Mokykla buvo toje pačioje vietoje, pas Lapinską Jurgį.
1922 m. atsikėlė mokytojauti Sidaravičius - vidutinio amžiaus žmogus, gerai dėstė muziką, buvo nekalbus. Tais metais mokėsi apie 35 mokiniai. Mokykla buvo perkelta pas Bražuką Plutiškių km.
Nuo 1923 m. mokytojavo jaunas mokytojas Juodviršis. Jis, padirbęs du metus, išėjo mokytis toliau. Tuo laiku mokėsi šie apylinkės gyventojai: Mieldažys Juozas, Večerskas, J. Raguckas.
Nuo 1921 m. mokslas vyko normaliai, mokykla buvo aprūpinta kuru, mokėjo nuomą už mokyklos klasę.
1921 m. vyko kursai suaugusiems pas Naginionį Vincą. Mokytojas mokino vakarais. Jis kviesdavosi žemės ūkio specialistus užsiėmimams paįvairinti. Kursų tikslas buvo apmokyti beraščius ir mažaraščius.
Pinkaviškio kaimo gyventoja Šuliauskienė Nastė papasakojo, kad 1925 m. atsikėlė mokytojas Jakevičius Justinas - pagyvenęs žmogus, apie 45 metų amžiaus. Tuo metu buvo keturi skyriai. Vėliau, 1929 m., jis išsikėlė į Ąžuolų Būdą, kur mirė ir buvo palaidotas Ąžuolų Būdos kapinėse.
Plutiškių kaimo gyventoja Bindakienė Vikta pasakojo, kad nuo 1929 m. mokytojavo Ragelis, kilęs nuo Punsko. Jis buvo labai didelis girtuoklis ir po 2 metų buvo iškeltas.
1931 m. rudenį atsikėlė mokytojas Valaitis Jonas. Buvo keturi skyriai, dirbo dviem komplektais, 1 su 3 ir 2 su 4 skyriai. Kartu su mokytoju Valaičiu kurį laiką dirbo mokytojai Švarca, Andraitis, Lažauskaitė. Mokytojas Valaitis visur palaikė tvarką ir švarą, buvo gražūs gėlių kliombai. Mokytojas vaikus bausdavo fizinėmis bausmėmis. Paėmęs viena ranka apie save veda, o kita muša virve, mušdavo ir liniuote per delną. Jis bedirbdamas kartu su mokytoja Lažauskaite susilaukė šeimos. Mokytoja Lažauskaitė po to kažkur išsikėlė, o Valaitis pasiliko. Mokytojas Valaitis ir Lažauskaitė bei Švarca ir Andraitis dirbo jau pradinės mokyklos patalpose.
1934 m. valstybės lėšomis buvo pastatyta pradinė mokykla Plutiškėse. Ją statė meistras Surdokas. Tokio pat fasono pradžios mokyklos buvo jo pastatytos Gudeliuose, Ąžuolų Būdoje, Pažėruose ir kitur.
Mokiniai stovėdavo eilėje prie mokytojų kambario, laukdami, kada mokytojas paduos skambutį ir galės skambinti. Antrame aukšte buvo įrengti du butai mokytojams. Mokyklos patalpos inžinierius kurį laiką nepriėmė, kažkas netiko. Tik įsikišus Plutiškių parapijos klebonui M. Ilgūnui ir paliudijus, kad viskas tvarkoje, patalpos galiausiai buvo priimtos ir perduotos kaip mokykla.
1940 m. į mokyklą dirbti vedėju atsikėlė Aržuolaitis Justinas. Nuo jo atsikėlimo buvo atidarytas penktas pradžios mokyklos skyrius. Penktame skyriuje viską dėstė pats vedėjas. Jame mokėsi Tumaitytė Ema, Senkutė Klementina, Šiupieniūtė Albina ir kiti.
1941 m. mokytojas Valaitis, išdirbęs Plutiškėse 10 metų, išsikėlė į Sasnavą. Tuo laiku mokytojais Plutiškėse dirbo Klenauskaitė Ona, Čėplaitė, Ašmonas Vaclovas, Baltrišaitis, Bučinskaitė Birutė. Vėliau buvo atidarytas ir šeštas skyrius. Mokyklos vedėjas Aržuolaitis Justinas gerai sugyveno su mokinių tėvais, todėl, iškilus kokiam nors ūkiškam reikalui mokykloje, tėvai visada noriai padėdavo.
1945 m. į mokyklą atsikėlė mokytojas Puškevičius Etgaras. Mokykla buvo perorganizuota į progimnaziją ir Puškevičius paskirtas jos direktoriumi. Direktorius Puškevičius mokėjo 5 užsienio kalbas, mėgo kanceliariją, su nepaprastu kruopštumu tvarkė dokumentaciją. Direktorius su pradinės mokyklos vedėju nesugyveno, dėl to būdavo įvairių nesklandumų.

 

 

 

 


Mokykla pokario metais
Progimnazijos steigimas


1944 m. lapkričio 9 d. visuotiniam susirinkime, kuriame dalyvavo 103 žmonės, mokyklos vedėjas J. Aržuolaitis kalbėjo progimnazijos įsteigimo reikalu. Susirinkimas vyko Plutiškių km. pas Grabauską. Jame mokyklos vedėjas kalbėjo:
"Nors Plutiškės ir nėra valsčiaus centras, bet čia vienintelė mokykla visoje Marijampolės apskrityje, kuri net sunkiuoju karo ir dargi vokiečių okupacijos metais pajėgė išsaugoti septynių metų pradžios mokyklą, turinčią šešis komplektus." Be to, nurodė, kad septynis skyrius baigusių yra 42 mokiniai, kurie gaivališkai veržiasi į tolimesnį miestą. Neįsteigus Plutiškėse progimnazijos, 34 mokiniai turėtų nutraukti mokslą, kas tėvams b9tų labai skaudus smūgis, o apylinkei ir kraštui sudarytų šiais laikais neįkainojamą nuostolį. Baigdamas jis pasiūlė įpareigoti kelis tėvus iš susirinkusiųjų tarpo apie šias aplinkybes tiksliai painformuoti Liaudies Švietimo skyrių ir tikino, kad Liaudies Švietimo skyrius skaitysis su faktais ir atkreips į tai rimtą dėmesį. Susirinkimo dalyviai nuoširdžiai pritarė ir įsipareigojo rūpintis, kad Plutiškėse būtų įsteigta Progimnazija.
Pasiūlius išrinkti penkių asmenų komitetą, kuris rūpintųsi progimnazijos steigimo reikalu, tėvai, gyvai pritardami, pasiūlymą vienbalsiai priėmė ir pasiūlė šiuos asmenis: Kušlį Albiną, Jankauską Juozą, Malinauską Vincą, Gluoksnį Juozą, Žėglį Andrių.
Šio komiteto pirmininku buvo išrinktas Kušlys Albinas. Susirinkusiems pageidaujant buvo nutarta, kad išrinktas komitetas tuojau pat po susirinkimo padarys posėdį, kuriame parašys prašymą Liaudies Švietimo skyriui progimnazijos įsteigimo reikalu. Komitetas įsipareigojo progimnazijos įsteigimo reikalu iki 1944 m. rugsėjo 14 d. raštu išdėstyti Liaudies Švietimo skyriui susirinkime iškeltas mintis, nušviesti plutiškiečių būklę ir išryškinti svarbiausius faktus.
Aptariant einamuosius reikalus, buvo nutarta pirmoje eilėje rūpintis įsteigtinos progimnazijos patalpų, inventoriaus, mokslo priemonių ir panašiais klausimais. Nutarta bendromis jėgomis, kolektyviai šalinti visas su progimnazija susijusias kliūtis, nepaisant, kiek tas pareikalaus laiko ar kurių kitų medžiaginių išteklių. Be to, buvo sudaryta progimnazijos mokinių sąrašas atskiromis klasėmis:
    I klasė - 30 mokinių.
    II klasė - 40 mokinių.
    III klasė - 30 mokinių.
    IV klasė - 43 mokiniai.
    Viso: 143 mokiniai.
Po to, 1944 m. lapkričio 14 d. mokinių tėvų susirinkime, kuriame dalyvavo 82 mokinių tėvai, jau kalbama, kad Plutiškėse įsteigta progimnazija. Jos direktorius - Etgaras Puškevičius.


Mokyklos patalpos


Įsteigus Plutiškėse progimnaziją, jos direktorius E. Puškevičius kreipėsi į tėvus, kad jie padėtų atremontuoti progimnazijai paskirtą buvusio pil. Ciauskio, vėliau repatrianto Hazenbeino namą, kuriam numatoma įrengti I-II klases ir butą progimnazijos sargui. Susirinkusieji pasiūlymui pritarė ir pažadėjo remonto darbus paremti savo darbo jėga ir medžiagomis.
1945 m. spalio 7 d. progimnazijos direktorius tėvų susirinkime kalbėjo:
"Atsižvelgiant į tai, jog progimnazijai pakaitomis su pradžios mokykla naudojantis josios patalpomis žymiai nukenčia mokslo reikalai, tamsiomis rudens ir žiemos dienomis pamokas dėl laiko stokos tenka sutrumpinti iki 25 minučių. Pačios patalpos per aukštos ir siekiant užtikrinti progimnazijos buvimą visam laikui reikia susirūpinti progimnazijos pastato statyba. Tuo reikalu jau yra gautas Liaudies Švietimo skyriaus sutikimas ir numatyta artimiausiu laiku sudaryti planus bei sąmatus, kad būtų galima pradėti parengimo darbus, o pavasarį atlikti ir pačią statybą."
Susirinkusieji tėvai su dideliu dėkingumu pritarė šioms pastangoms.
1947 m. rugsėjo 29 d. progimnazijos direktorius tėvų susirinkime kalbėjo apie būtinumą statyti progimnazijos patalpas. Pagal apytikslius apskaičiavimus rinkos kainomis statyba atsieitų 20000 rublių (2000 červoncų), o iš švietimo vadovybės pažadėjo skirti tam reikalui 5000 rb., likusius 15000 rb. tektų padengti apie 50 progimnazijos rajone esančių tėvų, taigi kiekvienam tam skiriant po 300 rb. (30 červoncų) ir prisidedant medžiaga, pervežimo priemonėm. Susirinkusiems po gyvų diskusijų iškeltam sumanymui pritarus, tolesnį aiškinimąsi ir parengiamąjį darbą atlikti pavesta išrinktajam tėvų komitetui. Piniginės sumos rinkimui nutarta sudaryti mokinių tėvų sąrašai iš 36 kaimų.
1948 m. balandžio 25 d. progimnazijos direktorius painformavo tėvus, kad nuosavo progimnazijos pastato statyba susitrukdė dėl per mažos paramos iš apskrities Liaudies Švietimo skyriaus pusės. Tačiau statybos reikalais atliktas nemažas paruošiamasis darbas visame progimnazijos rajone, imant vidurį tarp Plutiškių ir Šilavoto, Igliaukos bei Sasnavos progimnazijų ir Veiverių gimnazijos. Suregistruota 524 šeimos su 542 mokyklinio amžiaus vaikais, išaiškinta aplinkinių gyventojų nuomonė statybos klausimu (dauguma visiškai pritaria) ir susitarta su valsčiaus vykdomuoju komitetu dėl miško medžiagos apdirbimo statybai jo žinioje esančioje Kalviukų lentpjūvėje valdiška kaina. Patirta, kad tėvų noras pasistatyti savo progimnaziją nepasikeitęs, direktorius pasakė, kad imasi tolesnių žygių šiam sumanymui įgyvendinti.
1948 m. rugsėjo 19 d. buvo išrinktas komitetas pastato statybos reikalais. Į komitetą pateko šie asmenys: Puškevičius Etgaras, Burdulis Antanas, Šatas Jurgis, Kazakevičius Jurgis, Mieldažys Motiejus, Aržuolaitis Justinas, Kušlys Albinas.
1949 m. sausio 23 d. tėvų komiteto posėdis parašė pareiškimą į valsčių, kad išskirtų pil. Rusecko namą mokyklos patalpoms, nes trūko 4 klasių. Pareiškimas buvo patenkintas.
Trūko suolų. Nutarta, kad kas du tėvai pagamins po vieną suolą. Sutikusių buvo 38, o suolų reikėjo 55-60. Vinimis ir medžiagomis rūpinsis patys tėvai. Tikėjosi iš valsčiaus gauti 7-8 suolus. Jei tėvai suolų nepagamintų, tai užsakius valsčiuje suolus, jie atsieitų po 25 rb. Kiti tėvai pažadėjo greitai pagaminti po suolą: J. Marcinkevičius, P. Vaičiūnas, J. Barišauskas, L. Vaitkevičius, J. Raguckas, K. Sinkevičius.
Buvo išrinkti suolų meistrai: J. Mockeliūnas, V. Raguckas, K. Večerskas, V. Belickas, J. Andriušis, V. Krunglevičius, J. Deltuva, K. Belkevičius.
1950 m. balandžio 16 d. visuotiniame mokinių tėvų susirinkime buvo kalbėta apie VIII klasės atidarymą. Tais metais VII klases baigė 40 mokinių. Didelė jų dalis dėl butų stokos negali lankyti artimesnių mokyklų, o Plutiškėse buvo sąlygos įsteigti VIII klasę:
    1. gausus mokytojų kolektyvas;
    2. patalpų klausimas taip pat bus sutvarkytas, tam yra tinkamas buvęs Klebonijos pastatas, kuriame dabar yra ambulatorija. Ten galima buvo įrengti gyvąjį kampelį (namo verandoje) ir kambarius išėmus pora sienų, labai tiko klasei įrengti.
Susirinkusieji VIII klasės atidarymo klausimui gausiai pritarė. Nutarė kreiptis į Prienų rajono Liaudies Švietimo skyrių, prašant leisti atidaryti Plutiškėse VIII klasę.
1950 m. birželio 11 d. buvo gauta žinia, kad leista atidaryti VIII klasę.
Lapkričio mėnesį mokslo dalies vedėjas tėvų susirinkime kalbėjo, kad mokykla, palyginus su 1940 m., išaugo, mokinių skaičius padidėjo nuo 80 iki 315, tam reikia naujų patalpų. Sakė, reikia rašyti pareiškimą, kad kitiems mokslo metams būtų pastatyta mokykla.
Buvo kreiptasi į Šilavoto valsčių ir gauta parapijai priklausantis namas mokyklos reikalams. Tuoj buvo gauta žinia, kad Plutiškių septynmetė mokykla pereina į vidurinę, joje numatoma XII klasių, 9 pagrindinės ir 3 paralelės, vietoje tuometinių IX klasių. Kilo patalpų klausimas. Būtų buvę gerai gavus ambulatorijos užimtą pastatą, ten tilptų 4 klasės, patalpa kabinetui, mokytojų kambarys. O jeigu panaudoti antrą senos mokyklos aukštą, reiktų ten išgriauti kai kurias sienas, be to, patalpos būtų aukštos, koridoriai per siauri. Iš tėvų tarpo kilo mintis perkelti iš Jiestrakio apylinkės kolūkietės Onos Lapinskienės namą 24x7,5 m., tik jis jau be langų ir durų, bet dar pakankamai tvirtas ir erdvus, jame tilptų 4-6 klasės, kabinetas, mokytojų kambarys, viršuje pora kambarių mokytojams gyventi. Padarius vieną sieną tarp dviejų klasių sustumiamą, pasidarytų ir salė vaidinimams, susirinkimams. Buvo sudaryta komisija šio namo pervežimo reikalu.
Vėliau paaiškėjo, kad tą namą kolūkis panaudojo savo reikalams, ir vėl kilo kliūtis, kad, jei nebus patalpų, nebus galima atidaryti aukštesnių klasių (VIII-XII). Švietimo skyrius išskyrė 13000 rb., be to stiklą, cementą, vinis, plytas ir kt. Tėvai žadėjo prisidėti įvairiomis talkomis statymo metu, o jei bus reikalas - sienojais ir pinigais. Numatė statyti 12-16 m. ir dviejų aukštų pastatą. Tėvai, paraginti mokslo dalies vedėjo, parašė raštu įsipareigojimą, kokiu būdu galės prisidėti prie statybos.
1951 m. birželio 3 d. iš anksčiau sudarytas komisijos buvo sušauktas posėdis patalpų statybos klausimu. Statybinės komisijos narys Burdulis pareiškė, kad esant tokiam tvirtam pasiryžimui reikia nedelsiant imtis darbo. Jie suprojektavo 14x12 m. pastatą, vieno aukšto. Jame bus 6x6 m. keturios klasės ir 2x12 m. koridorius. Ant salkų taip pat bus dvi klasės, mokytojų kambarys ir kabinetas arba butas mokytojui. Pastato sienos atsieitų 8500 rb. Komisija numatė išrinkti vieną iždininką, išrinktas buvo Baranauskas Jonas. Tėvų atvežtą medžiagą priiminės mokyklos sargai K. Venckevičius ir V. Kavaliauskas. Nutarta per mokinius pranešti tėvams, kad nuo ryt dienos būtų pradėta vežti miško medžiaga, gali kas kiek atvežti ir savo nuosavų rastų.
1951 m. lapkričio 11 d. direktorius kalbėjo apie skirtas mokyklai lėšas, kurios dar negautos, bet, padėjus tiek darbo, pastangų, ragino nenuleisti rankų. Liaudies Švietimo skyrius žada duoti pinigų, bet nežinia kada, o darbus reikia atlikti nedelsiant. Raginio prisidėti tėvus ir nurodė, kad laikinai reikėtų 2000 rb. Kiekvienas tėvas turėtų paskolinti po 50 rb., ši paskola bus grąžinama, tai truks ne ilgiau kaip iki 1952 m. sausio mėnesio.
Čia pat susirinkime po 50 rb. paskolino 16 tėvų, kiti žadėjo sunešti 4 dienų laike. Susirinkime nutarta per 2 savaites užbaigti statybos darbus.
Naujas mokyklos patalpas statė meistras Raguckas Jurgis.
1952 m. sausio 10 d. tėvų susirinkime tėvų komiteto pirmininkas kalbėjo, kad tėvai labai daug prisidėjo prie patalpų statybos. Jis perskaitė visas lėšas, gautas iš valstybės ir tėvų. Davė ataskaitą, kam ir kiek buvo išleista statant mokyklą. Toliau pirmininkas pareiškė, kad, padarius apskaitą, dar ižde buvo likus tam tikra pinigų suma. Pasiūlė tėvams grąžinti pinigus arba pastatyti išvietę ir padaryti sceną. Tėvai pritarė numatytiems darbams. Kad užbaigtų mokyklos salkas, numatė darbus pavesti statybos kontorai. Patalpas atidaryti numatė vasario 23 d.

Plutiškių septynmetės mokyklos naujo pastato VIII-IX klasėms atidarymo iškilmių, įvykusių 1952 m. vasario 23 d.
Protokolas Nr. 17/60
"Iniciatyvinės liaudies statybos būdu pastatyto naujo Plutiškių septynmetės mokyklos pastato iškilmingas atidarymas ir perdavimas įvyko 1952 m. vasario 23 d., dalyvaujant Prienų rajono Liaudies Švietimo skyriaus mokyklų inspektoriui drg. Viktorui Kamantauskui, LLKJS Prienų rajono I sekretoriui drg. Gradeckui ir II sekretoriui drg. Baškinui, Prienų rajono sveikatos apsaugos skyriaus l. ved. p. e. gyd. Kamantauskienei, mokyklą šefuojančiam Plutiškių kolūkio pirmininko pavaduotojui drg. Paužai, Plutiškių apulinkės DŽDT vykdomo komiteto pirmininkui drg. A. Simanavičiui, mokyklą šefuojančiam Pajesio miškų pramonės girininkui drg. A. Burduliui ir kitų vietos tarybinių įstaigų atstovams, Tėvų komitetui su ilgalaikiu pirmininku drg. A. Kušliu priešakyje, mokinių tėvams, visam mokyklos kolektyvui, svečiams (buvo kviesti visi anksčiau Plutiškėse besimokę žmonės) - viso apie 500 žmonių."
15 val. iškilmių dalyviams nuvykus prie naujos mokyklos, atidarymo kalbą pasakė mokyklos inspektorius drg. Kamantauskas, pabrėždamas partijos ir tarybinės vyriausybės pastangas plėsti liaudies švietimą, mokinių tėvų jautrų atsiliepimą bei nuoširdų talkininkavimą, statant mokyklą, ir didžią liaudies švietimo bei tarybinio auklėjimo reikšmę tolimesnėje komunizmo statyboje. Perkirpęs juostelę, drg. inspektorius perdavė mokyklai naudotis naują pastatą. Nuotraukoje matyti naujas mokyklos pastatas, tik tada dar nebuvo įrengtos salkos.
Po to naujos mokyklos salėje įvyko posėdis, kurį atidarė mokyklos direktorius E. Puškevičius. Mokytojas V. Patackas į prezidiumą pasiūlė inspektorių V. Kamantauską, sekretorių Gradecką ir Baškiną, kolūkio pirmininko pavaduotoją P. Paužą, apyl. DŽDT vykdomo komiteto pirmininką A. Simanavičių, mokyklos direktorių E. Puškevičių, mokslo dalies vedėją J. Aržuolaitį, mokytojų pirminės komjaunimo organizacijos sekretorių A. Dobilą, vyr. pionierės vadovę J. Ručytę.
Mokyklos direktorius E. Puškevičius savo kalboje šią reikšmingą T. Armijos dieną naujo mokyklos pastato atidarymo proga padėkojo Partijai ir Tarybinei vyriausybei už nepailstamą ir pasiaukojantį mokinių tėvų su statybinės komisijos pirmininku A. Kušliu priešakyje talkininkavimą statyboje, ant besitraukiančių fašistinių grobikų sudeginto kultūrinio pastato pamatų atstatant naują ir dargi padidintą liaudies švietimo židinį. Baigdamas kalbą, mokyklos direktorius kvietė visą mokyklos kolektyvą su dar didesne energija ir stropumu dirbti, padėti augančiai kartai ruoštis tapti sėkmingais komunizmo tęsėjais.
Mokslo dalies vedėjas J. Aržuolaitis savo kalboje paminėjo T. Armijos ir karinio jūrų laivyno dieną, išryškindamas Lenino, vėliau Stalino, vadovaujamų karių šlovingas pergales kovose su baltagvardiečiais, interventais bei fašistiniais grobikais ir taikiojo atkuriamojo bei tolesnio komunizmo statybos darbo laimėjimus. Jis apibūdino savo pastangas nuo 1940 m. Plutiškėse, plečiant pradinę mokyklą ir didžią liaudies švietimo bei tarybinio auklėjimo reikšmę kuriant laimingą ir šviesią ateitį. Baigdamas jis išreiškė viltį, kad švietimo vadovybė neužilgo pripažins Plutiškėse vidurinę mokyklą.
Tėvų komiteto pirmininkas drg. A. Kušlys savo kalboje pabrėžė tėvų dėkingumą Partijai ir Tarybinei vyriausybei dėl liaudies švietimo plėtimo ir kėlimo, apibūdino naujos statybos eigą ir išreiškė tėvų lūkesčius leidžiant šioje mokykloje šviestis ir tarybiškai auklėtis savo vaikus, kurių vieni patys jau mokytojauja, kiti stoja į Tarybinės Armijos gretas, o dauguma dar tebesiruošia kūrybiniam darbui, kurį jiems teikia Tarybinė Tėvynė.
Komjaunimo rajono sekretorius drg. Gradeckas pasveikino iškilmingojo posėdžio dalyvius su nauju laimėjimu, išryškino didžią tarybinio auklėjimo reikšmę ir palinkėjo sėkmės tolimesniam darbe šiuose užsiėmimuose, plečiant organizuoto tarybinio jaunimo gretas.
Dar kalbėjo Plutiškių Progimnazijos absolventai-studentai G. Rutka ir J. Šartneris, kviesdami besimokantį jaunimą atkakliai ruoštis bebaimiais kovotojais už didį Lenino-Stalino reikalą, galutinę Komunizmo pergalę.
16 val. 40 min. posėdis baigtas, mokyklos direktorius padėkojo už sveikinimus ir linkėjimus mokyklai toliau sėkmingai dirbti ir tikino, kad visas mokyklos kolektyvas su dar didesne energija vykdys tuos uždavinius, kuriuos mokyklai stato partija ir vyriausybė.
Turiningą meninę dalį atliko mokyklos literatų ir meno-saviveiklos būrelio nariai, vadovaujami mokytojų A. Krušinsko ir E. Veličkaitės.


Mokyklos priestato statyba


Trūkstant mokyklai patalpų buvo numatyta pastatyti priestatą prie senų mokyklos patalpų. Priestatas buvo statomas valstybės lėšomis. Daug dirbo ir mokiniai. Per praktikos darbus, vadovaujami mokytojo A. Dobilo, nešė plytas. Pastatytas priestatas dviejų aukštų, jame 6 klasės ir du koridoriai. 1964 m. vasarą priestatas buvo perduotas mokyklai.


Internato steigimas 

1945 m. spalio 7 d. tėvų susirinkime, kuriame dalyvavo 58 tėvai, progimnazijos direktorius E. Puškevičius kalbėjo, kad yra mokyklai išskirtas pastatas, jį atremontavus savo lėšomis galima įrengti 4-7 km. nuo mokyklos gyvenantiems mokiniams bendrabutį. Tačiau užsirašius tik keliems tėvams, reikalas paliktas per mokinius išsiaiškinti su visais tėvais.


Lapkričio 4 d. tėvų susirinkime aptarta bendrabučio progimnazijos  mokiniams įrengimo klausimas. Paaiškėjo, kad į bendrabutį užsirašė nedidelis mokinių skaičius, tik 8, o bendrabučiui įrengti išlaidų susidarytų per nelyk didelių, nes turimos patalpos reikalauja kapitalinio sienų, durų bei langų remonto, antrinių naujų langų įstatymo ir t.t. O atliekant tai savo priemonėmis būtų brangu. Todėl tėvai sutiko, geriau tokius toliau nuo mokyklos gyvenančius mokinius apgyvendinti pas artimesnius mokyklai gyventojus ar valstiečius. Be to, bendrabučiui įrengti numatytas patalpas teko panaudoti tais mokslo metais plečiamo fizinio ir karinio parengimo reikalams, sporto salei įrengti.
1946 m. rugsėjo 29 d. tėvų susirinkime kalbėtą apie bendrabučio galimumą ie steigimą, kur galėtų gyventi toliau nuo mokyklos gyvenantys mokiniai.
Bendrabutis prie mokyklos buvo įsteigtas tik 1954 m. Jame auklėtoja 2 m. dirbo Celiešiūtė Ona. Iš pradžių mokinių gyveno nedaug, tik apie 20. Kitais metais auklėtoja dirbo Arminienė Eleonora, virėja buvo paskirta Ežerskienė Magdė.
Po poros metų buvusi auklėtoja perėjo į pradžios mokyklą, auklėtojais jame dirbo R. Tutlienė ir A. Dobilas. Internato patalpos buvo Ruseckynėje. Prie internato esančiose patalpose buvo fermos, todėl kolūkis esamas bendrabučio patalpas norėjo atsiimti fermų darbuotojams apgyvendinti.
Atėjus į dirbti direktoriumi į mokyklą Butinui Antanui 1959 m., jis stengėsi, kad būtų pastatytas naujos internatui patalpos. Buvo susitarta su kolūkiu ir internatas buvo statomas kolūkio lėšomis. Jį statė meistras J. Mockeliūnas su darbininkais. Jiems už darbą apmokėjo kolūkis. Įrengus naują internatą, kolūkiui buvo atiduotos senos patalpos.
Naujos internatui patalpos buvo atiduotos naudoti 1951 m. Jame auklėtojomis dirbti buvo paskirtos Butinienė ir Dobilienė, vėliau, po metų, vienerius metus dar dirbo Mockeliūnienė, o po jos buvo paskirta Paltinavičienė. Visos auklėtojos turėjo po 0,5 auklėtojos etato. Kitais 1952 m. buvo pastatyta atskira internato virtuvė su 1 klase. Ten iš pradžių dirbo su pradinės mokyklos I klase mokytoja Šlekienė. Vėliau ir ši klasė buvo panaudota gyventi mokiniams. Tam pačiame pastate, kur buvo virtuvė, buvo ir valgomasis, o pamokas ruošti mokiniai eidavo į netoli esančią mokyklą. Internate kasmet gyveno po 48-50 mokinių. 

Vietovės apibūdinimas

Plutiškės - kaimas Marijampolės apskrityje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, 14 km. į pietryčius nuo Kazlų Rūdos. 1959 m. užregistruoti 179 gyventojai. Šiuo metu gyvena apie 500 gyventojų. Keliai jungia Plutiškes su Kauno-Marijampolės greitkeliu, Šilavotu, Jiestrakiu, Prienais. Per Obelinės sodus yra tiesus kelias (plentas), jungiantis Plutiškes su apskrities centru Marijampole.
Plutiškėse yra dvi parduotuvės, pašto skyrius, vidurinė mokykla (nuo 1952 m.), vaikų lopšelis-darželis (nuo 1981 m.), biblioteka (nuo 1951 m.), valgykla (nuo 1983 m.), 1791 m. pastatyta medinė bažnyčia (dabar jau mūrinė).
Plutiškių gyvenvietė sparčiai plečiasi: pastatytas aštuonbutis mokytojams (1969 m.), aštuonbutis kolūkio specialistams, dvylikabutis ir keturbutis kolūkiečiams. 

Padavimas apie vietovardžio kilmę

Senų senovėje dabartinėj Plutiškių vietoje plytėjo dideli, sunkiai įžengiami miškai, pilni vilkų ir kitokių plėšrių laukinių žvėrių.
Vėliau iš Sibiro į šį kraštą atsibastė trys gyventojai. Jie kirviais prasikirto aikštelę miško pakraštyje, susirentė šiokią tokią landynę iš apvalių rastų ir velėnų, čia ir apsigyveno. Gyveno nepaprastai skurdžiai ir vargingai. Maitindavosi tik duona, kurią kepdavo iš samanų, trintų žievių ir kitokių augalų priemaišų. Maistas buvo nesotus, todėl jie visada su savimi turėdavę kietesnių šios dienos plutų, jas nuolat čiulpdavę. Tik taip galėjo atsiginti nuo bado.
Dėl šios priežasties šie žmonės kitų kaimų gyventojų buvo praminti Plučiais. Ilgainiui ir pati vietovė, kuri žymiai prasiplėtė, pasivadino Plutiškėmis. Taip ir išlikęs tas pavadinimas iki šių laikų, nors miškų jau nė žymės nelikę. O jie tikrai buvę. Dabar žmonės, kasdami šulinius, randa kietų, beveik suanglėjusių medžių šaknų. Tai senųjų miškų liekanos.
Dabartinių Plutiškių centras - toje vietoje, kurioje sibiriečiai buvo prasikirtę aikštelę.

Papasakojo Deltuva Jonas, 60 m.
Užrašė mokytoja M. Naginionytė, 1960 m.
 

Administracinė struktūrinė mokyklos raida

1919-1944 m.m. Marijampolės apskrities Šilavoto valsčiaus Plutiškių seniūnijos Plutiškių pradinė mokykla.
1944-1946 m.m. Marijampolės apskrities Šilavoto valsčiaus Plutiškių apylinkės Plutiškių progimnazija.
1950-1952 m.m. Prienų rajono Plutiškių apylinkės Plutiškių septynmetė mokykla.
1952-1954 m.m. Prienų rajono Plutiškių apylinkės Plutiškių vidurinė mokykla.
1954-1962 m.m. Kazlų Rūdos rajono Ąžuolų Būdos apylinkės Plutiškių vidurinė mokykla.
1962-1963 m.m. Prienų rajono Gudelių apylinkės Plutiškių vidurinė mokykla.
1963-1985 m.m. Kapsuko rajono Guobų apylinkės Plutiškių vidurinė mokykla.
1985-1988 m.m. Kapsuko rajono Ąžuolų Būdos apylinkės Plutiškių vidurinė mokykla.
1988-1995 m.m. Kapsuko rajono Kazlų Rūdos apylinkės Plutiškių vidurinė mokykla.
1995-2000 m.m. Marijampolės rajono valdybos švietimo skyriaus Plutiškių vidurinė mokykla.
2000 m. Kazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių vidurinė mokykla.
2014-08-27 Kazlų Rūdos sav. Plutiškių gimnazija.

Mokyklos vadovai

Nuo 1934 m. pradinės mokyklos vedėjas Aržuolaitis Justinas.
Nuo 1944 m. Plutiškių progimnazijai vadovauja Puškevičius Etgaras, mokymo dalies vedėjas Aržuolaitis Justinas.
Nuo 1952 m. mokymo dalies vedėjas Kružinskas Algimantas.
Nuo 1953 m. mokymo dalies vedėja Grigaitė Vincenta.
Nuo 1954 m. mokyklos direktorius Arminas Algimantas.
Nuo 1956 m. mokymo dalies vedėja Mieldažienė Ona.
Nuo 1959 m. mokyklos direktorius Būtėnas Antanas.
Nuo 1964 m. mokyklos direktorius Jakštys Jonas.
Nuo 1968 m. direktoriaus pavaduotoja mokymo-auklėjimo reikalams Spietinienė Marija.
Nuo 1978 m. mokyklos direktorius Luobikis Stasys.
Nuo 1990 m. mokyklos direktorius Kaminskas Antanas.
Nuo 1992 m. direktoriaus pavaduotoja ugdymo reikalams Kašauskienė Irena.
Nuo 1995 m. mokyklos direktorė Irena Kašauskienė.
Nuo 1995 m. direktoriaus pavaduotoja ugdymo reikalams Liucija Naginionienė.
 

ABITURIENTŲ VIDURINĖS MOKYKLOS BAIGIMO SUVESTINĖ

1954 m. vidurinę mokyklą baigė 42 mokiniai. Klasės vadovas -
1955 m. vidurinę mokyklą baigė 18 mokinių. Klasės vadovė - R. Bleizgytė.
1956 m. vidurinę mokyklą baigė 31 mokinys. Klasės vadovė - E. Veličkaitė.
1957 m. vidurinę mokyklą baigė 16 mokinių. Klasės vadovas - D. Albinas.
1958 m. vidurinę mokyklą baigė 20 mokinių. Klasės vadovė - J. Paltinavičienė.
1959 m. vidurinę mokyklą baigė 18 mokinių. Klasės vadovas - V. Patackas.
1960 m. vidurinę mokyklą baigė 16 mokinių. Klasės vadovė - M. Vilimaitienė.
1961 m. vidurinę mokyklą baigė 24 mokinių. Klasės vadovė - M. Skučaitė.
1962 m. vidurinę mokyklą baigė 11 mokinių. Klasės vadovė - M. Naginionytė.
1963 m. vidurinę mokyklą baigė 12 mokinių. Klasės vadovas - J. Grabliauskas.
1964 m. vidurinę mokyklą baigė 17 mokinių. Klasės vadovė - V. Leonavičiūtė.
1965 m. vidurinę mokyklą baigė 10 mokinių. Klasės vadovas - Žališkevičius.
1966 m. vidurinę mokyklą baigė 10 mokinių. Klasės vadovas - V. Patackas.
1967 m. vidurinę mokyklą baigė 9 mokiniai. Klasės vadovas - V. Patackas.
1968 m. vidurinę mokyklą baigė 14 mokinių. Klasės vadovė - L. Jakštienė.
1969 m. vidurinę mokyklą baigė 22 mokiniai. Klasės vadovė - M. Spietinienė.
1970 m. vidurinę mokyklą baigė 13 mokinių. Klasės vadovas - J. Spietinis.
1971 m. vidurinę mokyklą baigė 24 mokiniai. Klasės vadovė - nežinoma.
1972 m. vidurinę mokyklą baigė 18 mokinių. Klasės vadovė - L. Jakštienė.
1973 m. vidurinę mokyklą baigė 18 mokinių. Klasės vadovė - P. Miežlaiškienė.
1974 m. vidurinę mokyklą baigė 27 mokiniai. Klasės vadovė - V. Patackas.
1975 m. vidurinę mokyklą baigė 21 mokinys. Klasės vadovė - J. Paltanavičienė.
1976 m. vidurinę mokyklą baigė 24 mokiniai. Klasės vadovė - G. Valiukevičienė.
1977 m. vidurinę mokyklą baigė 32 mokiniai. Klasės vadovė - J. Spietinis.
1978 m. vidurinę mokyklą baigė 33 mokiniai. Klasių vadovai - G. Ardiekaitė ir S. Luobikis.
1979 m. vidurinę mokyklą baigė 27 mokiniai. Klasės vadovė - O. Gražulytė.
1980 m. vidurinę mokyklą baigė 24 mokiniai. Klasės vadovė - T. Janušauskienė.
1981 m. vidurinę mokyklą baigė 14 mokinių. Klasės vadovė - V. Luobikienė.
1982 m. vidurinę mokyklą baigė 12 mokinių. Klasės vadovė - V. Pračkailaitė.
1983 m. vidurinę mokyklą baigė 19 mokinių. Klasės vadovas - V. Venckūnas.
1984 m. vidurinę mokyklą baigė 18 mokinių. Klasės vadovė - A. Šalkauskienė.
1985 m. vidurinę mokyklą baigė 10 mokinių. Klasės vadovė - nežinoma.
1986 m. vidurinę mokyklą baigė 14 mokinių. Klasės vadovė - A. Brusokienė.
1987 m. vidurinę mokyklą baigė 9 mokiniai. Klasės vadovė - nežinoma.
1988 m. vidurinę mokyklą baigė 9 mokiniai. Klasės vadovė - nežinoma.
1989 m. vidurinę mokyklą baigė 11 mokinių. Klasės vadovė - L. Giedraitytė.
1990 m. vidurinę mokyklą baigė 14 mokinių. Klasės vadovė - R. Krasnodauskaitė.
1991 m. vidurinę mokyklą baigė 9 mokiniai. Klasės vadovė - A. Brusokienė.
1992 m. vidurinę mokyklą baigė 7 mokiniai. Klasės vadovė - V. Belickienė.
1993 m. vidurinę mokyklą baigė 11 mokinių. Klasės vadovas - A. Arlauskas.
1994 m. vidurinę mokyklą baigė 9 mokiniai. Klasės vadovas - D. Aštrauskas.
1995 m. vidurinę mokyklą baigė 5 mokiniai. Klasės vadovė - T. Janušauskienė.
1996 m. vidurinę mokyklą baigė 9 mokiniai. Klasės vadovė - L. Pažėra.
1997 m. vidurinę mokyklą baigė 8 mokiniai. Klasės vadovė - V. Lazauskienė.
1998 m. vidurinę mokyklą baigė 11 mokinių. Klasės vadovas - A. Kaminskas.
1999 m. vidurinę mokyklą baigė 7 mokiniai. Klasės vadovė - A. Brusokienė.
2000 m. vidurinę mokyklą baigė 6 mokiniai. Klasės vadovė - M. Spietinienė.
2001 m. vidurinę mokyklą baigė 10 mokinių. Klasės vadovė - A. Šalkauskienė.
2002 m. vidurinę mokyklą baigė 23 mokiniai. Klasės vadovė - G. Kentrienė.
2003 m. vidurinę mokyklą baigė 20 mokinių. Klasės vadovė - A. Navickienė.
2004 m. vidurinę mokyklą baigė 17 mokinių. Klasės vadovė - V. Lazauskienė.
2005 m. vidurinę mokyklą baigė 15 mokinių. Klasės vadovė - T. Janušauskienė.
2006 m. vidurinę mokyklą baigė 29 mokiniai. Klasės vadovas A. Kaminskas
2007 m. vidurinę mokyklą baigė 15 mokinių. Klasės vadovė A. Navickienė
2008 m. vidurinę mokyklą baigė 9 mokiniai. Klasės vadovas L. Pažėra.
2009 m. vidurinę mokyklą baigė 18 mokinių. Klasės vadovė - A. Arlauskienė.
2010 m. vidurinę mokyklą baigė 18 mokinių. Klasės vadovė - iki 12 klasės Alonė Šalkauskienė nuo 12 klasės A. Arlauskienė.
2011 m. vidurinę mokyklą baigė 19 mokinių, klasės auklėtoja Galina Kentrienė.
2012 m. vidurinę mokyklą baigė 20 mokinių, klasės auklėtoja Edita Jūrienė.
2013 m. vidurinę mokyklą baigė 28 mokinių, klasės auklėtoja iki 12 klasės Zita Ziobienė nuo 12 klasės Laimutė Mozūraitienė.
2014 m. baigė bendrojo ugdymo klasėje 17 mokinių, klasės auklėtoja Regina Akelaitienė;
                            Suaugusiųjų klasėje 7, kuratorė Irma Pukalskienė
2015 m. baigė bendrojo ugdymo klasėje 18 mokinių, klasės auklėtoja Asta Navickienė;
                            Suaugusiųjų klasėje 8, kuratorė Irma Pukalskienė
2016 m. baigė bendrojo ugdymo klasėje 17 mokinių, klasės auklėtojas iki IIG klasės Leonardas Pažėra, vėliau klasės auklėtoja  Daiva Leonavičienė;
                            Suaugusiųjų klasėje 11, kuratorė Irma Pukalskienė
2017 m. baigė bendrojo ugdymo klasėje 21 mokinių, klasės auklėtoja Evelina Kašauskienė;
                            Suaugusiųjų klasėje 10, kuratorė Irma Pukalskienė

Kuriama

Tinklapis kuriamas

Test

Bloga diena testams

 

Publish modules to the "offcanvas" position.